Senėjimo požymiai
„Niekas taip nesendina žmogaus, kaip dažna mintis apie tai, jog senstama“
Georg Christoph Liechtenberg
Senatvė yra apibrėžiama kaip gyvenimo ruduo, antra jaunystė, auksinis amžius ar trečiasis amžius. Tai paskutinis žmogaus gyvenimo etapas, neišvengiamas etapas, kurį patirs arba patiria kiekvienas, kieno gyvenimas nebūna nutrauktas tragišku būdu dar jaunystėje. Tai laikas, kuris skirtingiems žmonėms praeina labai įvairiai – senatvė turi labai daug atspalvių, yra labai daug žmonių istorijų.
Senatvė – tai galutinis senėjimo rezultatas, tai nenutrūkstamas procesas, prasidedantis nuo žmogaus gimimo. Senėjimo eiga priklauso ir nuo genetinių veiksnių, ir nuo konkretaus asmens gyvenimo būdo ir sąlygų.
Senatvės etapai
Pasaulinė sveikatos organizacija išskiria 3 senatvės etapus:
1. 60–75 metai – senyvas žmogus, vad. ankstyva senatvė
2. 75–90 metų – senas žmogus, vad. vėlyva senatvė
3. 90+ – labai senas žmogus, vad. ilgaamžiškumas
Šiems etapams būdingas fiziologinio (kūno) ir psichologinio senėjimo požymių sustiprėjimas:
- silpnėjanti psichologinė ir fizinė būklė bei mažėjantis savarankiškumas,
- mažesnės socialinės adaptacijos galimybės – vad. socialinis senėjimas,
- didesnė priklausomybė nuo kitų.
Senatvė – šiek tiek statistikos
Pagal paskutinius statistikos departamento duomenis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės, t. y. 60 metų ir vyresni gyventojai. 2007 m. pradžioje tokių asmenų buvo 691,9 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas. Prognozuojama, kad 2050 m. kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus (ES – 36 proc.).
Kaip priimame senus žmones?
Tai, kaip priimame senatvę, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kitaip ją mato jauni žmonės, dar kitaip – vidutinio amžiaus, ir dar kitaip – senyvo amžiaus žmonės. Senatvės ribos yra labai neryškios.
Apklausos, kurią 2008 metais atliko „Gazeta Wyborcza“ metu, į klausimą, kada prasideda senatvė, respondentai atsakė, kad moterų senatvė prasideda maždaug nuo 60,4 metų, o vyrų – nuo maždaug 62,5 metų. Tačiau dažnai šio amžiaus žmonės dar jaučiasi jauni ir jie dar negreitai pavadins save senais, taigi socialinė senatvės riba pasislenka.
Apie ką sakome, kad jis yra senas, jeigu negalvojame apie jo amžių? – apie žmogų, kuris prarado savo aktyvumą ir gyvybingumą, kurio fizinio senėjimo požymiai yra aiškūs.
Apie senatvę yra daugybė stereotipų. Jie veikia mūsų suvokimą ir tai, kaip mes priimame senyvo amžiaus žmones. Šiuo metu galiojantis „jaunystės kultas“ dažnai lemia, jog vyresnio amžiaus žmonės yra nustumiami į šalį – ir profesiniu požiūriu, ir socialiniame gyvenime. Iš kitos pusės yra nuoširdumas ir pagarba senatvei ir senyvo amžiaus žmonėms.
Senatvės atspalviai
Senatvė, kaip gyvenimo etapas, turi daug privalumų. Tai laikas, kai prasideda „antra jaunystė”. Pažiūrėkite, kokie yra auksinio gyvenimo amžiaus privalumai:
| Senatvės šviesa | ||
|
Dažnai žmonės paklausti, ko jie bijo labiausiai, atsako – senatvės. Kodėl žmonės nenoriai galvoja apie senatvę?
|
Senatvės šešėliai |
|
Artimo žmogaus senatvė – kaip padėti?
Senatvę dažnai pasitinkame šeimoje. Ne visada aišku, kaip reikia priimti senyvą žmogų, ko jam reikia, kaip su juo elgtis, kad neįžeistume jo jausmų.
| Keli praktiniai patarimai | ||
|
